- sumitimas
- sumitìmas sm. (2) → 1 sumisti: Ir sumitìmai jo galvijų – tarytum iš tešlos nuplūkti! Ds. \ mitimas; įmitimas; išmitimas; numitimas; pramitimas; primitimas; sumitimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
sumitimas
Look at other dictionaries:
sumitimas — sumiti̇̀mas dkt. Sumiti̇̀mas jõ galvi̇̀jų – gražù žiūrėti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išmitimas — išmitìmas sm. (2) 1. Sut → išmisti 1: Žemė kas metą daugiaus nešė vaisių, nekaip išmitimui žmonių reikėjo M.Valanč. Duoda mums peną ir išmitimą Pron. 2. SD108 žr. 2 mitas 3: Palaidotas yra ... su didžiu ir brangumi išmitimù ir būdu DP182.… … Dictionary of the Lithuanian Language
lytis — 1 lytìs sf. (4) 1. SD253 viena iš dviejų gyvųjų būtybių gimčių (vyriškoji ar moteriškoji): Mat jau vis vyriška lytìs (vyriškis)! Vlkv. Gyventojų suskirstymas lyties atžvilgiu EncIX95. Vyriškos lytiẽs kūdikis DŽ. Lyties organai rš. Todrinag… … Dictionary of the Lithuanian Language
mitimas — mitìmas sm. (2) 1. → 1 misti 1: maitinimasis: Mitimas – tai tam tikri fiziologiniai vyksmai, susiję su gyvybei reikalingų maisto medžiagų priėmimu ir perdirbimu V.Laš. Kiekvienas gyvūnas turi savo mitimo būdą rš. 2. maistas, ėdesys: Iš tokio… … Dictionary of the Lithuanian Language
numitimas — numitìmas sm. (2) 1. → 1 numisti: Ir numitìmas nematytas – tartum jam ėsti neduoda! Ds. 2. refl. Sut susilaikymas, dieta. mitimas; įmitimas; išmitimas; numitimas; pramitimas; primitimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
pramitimas — pramitìmas sm. (2) → 1 pramisti. 1. Sut, I prasimaitinimas: Sunkus pramitìmas buvo Pgg. Šimtas rublių tik an pramitìmo Krš. O vienok niekada namolei jis neparnešdavo žuvies daugiau, kaip kiek reikėjo ant pramitimo jam ir jo pačiai BsPII73. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
primitimas — primitìmas sm. (2) išlaidos: Kaip jie nė vieno vargo ir nė vienų primitimų neskundė, idant jį atrast galėtų DP62. Notbaidės ... nei nakties tamsumais, nei vargu, nei primitimu ant anų brangųjų tepimų DP185. Norėdamas koryčią budavoti ...,… … Dictionary of the Lithuanian Language
įmitimas — įmitìmas sm. (2) → 1 įmisti 1: Penimi galvijai suskirstyti į grupes pagal amžių, svorį, įmitimą sp. mitimas; įmitimas; išmitimas; numitimas; pramitimas; primitimas; sumitimas … Dictionary of the Lithuanian Language
